svarus

svarùs, -ì adj. (4) 1. N, K, L, LL273, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, LKAl192, KŽ, Mlt, Lb, Dg, Vl, Yl daug sveriantis, sunkus: Svarùs sviestas, ale brangus Slm. Medus svarùs labai, negal panešti Krš. Svãrūs rugiai, grūdas į grūdą Krš. Jų linai svãrūs Ln. Nesvãrios mūsų vištos J.Jabl. Padangėje aukštai vyturiai čiulbėjo, leisdamies į marias javų, siūbuojančių svariomis varpomis V.Piet. Težino, kad mano ranka irgi nelengva, o kalavijas svaresnis negu jo žodžiai V.Krėv. Menkas vežimėlis net subraškėjo, įšokus svariam žmogui TS1901,1b. Oi ūžia, ūžia svarios girnelės, vai dyla mano baltos rankelės (d.) Gg. Kai prijojau in uošvės dvarelį, ažkilota svarieji varteliai LTR(Slk). Žemele mano, svarioja mano, atėmei motutę, atimk ir mane LTR(Pnd). Būčia rišęs an kaklelio svãrų akmenėlį VD286. | prk.: Tie žodžiai buvo tokie skaudūs ir tokie svarūs I.Simon. Jo žodis svarus ir ranka kieta V.Krėv. Svarus darbadienis rš.

svarù n. KŽ: Nebedėk daugiau, žiūrėk, kaip jau svarù Ėr. svariaĩ adv. DŽ, NdŽ, KŽ: Žąsys tai sunkiai pakyla oran, tai vėl svariai nukrinta žemėn rš. svarỹn adv. | prk.: Kasmet svaryn eina kolūkiečių darbadienis sp.

2. SD392, Q618, Lex105, Kos62, Ch¹2PvK10,10, KŽ prk. svarbus, reikšmingas: Svarùs argumentas, žodis NdŽ. Jo žodis svarùs DŽ. Labai svari man skaitytojo nuomonė, kurios klausausi itin atidžiai J.Dov. Bitė ir Žemaitė paliko svarios memuarinės medžiagos rš. Taip yra svarùs dalykas, kad trumpai aprašyti negal Jn. [Kelionė] ir dėl mokslo yra dideliai svari A1884,72(Bs). Štai svaresniejie mūsų kuopos įstatai TS1902,9. Sunkiausios ligos, kurias žmogus kenčia, nesti teip svarios SE220.

svarù n.: Yra svaru žinoti vardus vietų, žmonių A1884,75(J.Šliūp). svariaĩ adv.: Jis kalba ir elgiasi kaip suaugęs žmogus: apie viską mąsto svariai, atsargiai, valstietiškai rš. Paskutiniai žodžiai buvo tyčia svariau ištarti rš. Tu, Aaronai, svariai įsakysi žmonijai duoti apieras Ba3Moz9,3. ^ Ilgiau pagalvota – svariau pasakyta KrvP(Rnv).